Ką reikia žinoti apie permanentinį makiažą

Moterys visais laikais siekė grožio, kurio samprata skirtingose epochose keitėsi. Pirmajame mūsų eros šimtmetyje grožio etalonu buvo laikoma Kleopatra ir jos ryškiai juodai apvestos akys. Viduramžiais moters polinkis gražintis buvo laikomas nuodėme, o visas kosmetikos priemones bažnyčia tiesiog uždraudė - esą tai velnio pramanai. Atėjus Renesanso epochai, poreikis atrodyti dailiai vėl atgimė, kaip ir visa kita. Tuo laikotarpiu, pasitelkdamos dekoratyvinę kosmetiką, moterys stengėsi kaip įmanoma labiau pašviesinti odą. Taip keičiantis laikotarpiams, keitėsi ir požiūris į grožį, tačiau kone kiekviena moteris stengėsi daugiau ar mažiau atitikti to laikmečio standartus.

Šiandien, esant tokiam sparčiam gyvenimo tempui, moterys siekia ne tik atrodyti gražiai, bet ir pageidauja, kad tas grožis atimtų kuo mažiau jų brangaus laiko. Todėl nieko keisto, kad permanentinis makiažas (kitaip: ilgalaikis makiažas, mikropigmentacija ar mikrobleidingas) tampa vis labiau populiarus. Pasirinkus jį, ryte prie veidrodžio užtrunkama kur kas trumpiau, nebereikia bijoti, kad dienos eigoje makiažas nubėgs ir suteikia galimybę dailiai atrodyti visur ir visada: nesvarbu, moteris dirba, sportuoja, atostogauja ar mėgaujasi pirties malonumais.